Pavargo kūnas
Po dienos,
Į gilią
Laiko upę
Mintys brenda…
Gal dvyliktą
Gegutė iškukuos
Gyvenimo nebuvusio
Legendą.
Balti laiškai
Balandžiais nuplasnos
Ir prieš akis
Jau paskutinį kartą
Seniai prabėgusių dienų
Paradai pražygiuos –
Tai, kas mylėta,
Sutrypta, pragerta…
Ir laiko skiautėje
Išnirs balsai,
Gimtasis slenkstis,
Aitrūs krosnies
Dūmai…
Ir atsargiai
Ant ašaros delne
Spindės
Birželio pilnaties
artumas.
1999 – 2004 11 03 – 2015 10 25
