Gyvenimo nebuvusio legenda

Pavargo kūnas

Po dienos,

Į gilią

Laiko upę

Mintys brenda…

Gal dvyliktą

Gegutė iškukuos

Gyvenimo nebuvusio

Legendą.

Pastatysiu aš girioj namus

Pastatysiu aš

Girioj namus

Prie vingraus,

Prie bevardžio upokšnio,

Kur vanduo

Neregėtai skaidrus.

Ir simfonijas

Pušys kur ošia.

Mūsų siekiai

    

“Aš esu vynmedis, o jūs šakelės… Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“.  Jn 15,5

O, tos viltys,

Tie norai! –

Man į tirpstantį sniegą

Panašūs:

Purvini vakare, 

Nors dar rytą atrodė

Jie gražūs.

Amžinas keleivis

 

Šilus nutaškė žemuogių raudonis.

Aš – amžinas keleivis – vis skubu.

Pro šalį slenka valandos ir žmonės,

Ir kelias ilgas, sumaištis dienų.

Tavim tikiu

       

“Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: “Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“  Lk 5, 8

O, pasitrauki,

Viešpatie, –

Aš nuodėmingas

Ir Tavo meilę

Nuolat pamirštu.

Ir tos šviesos,

Vienintelės,

Taip baisiai

Baisiai stinga,

Duonos padauginimas

“Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė mokiniams… Visi valgė ir pasisotino“. Mk 6, 41- 42

Minia išalkus,

Saulė prie laidos.

Pintinėj – duona,

Kelios žuvys…

Tuštybės mugė

  “Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė“. Ekl 1, 2

Tuštybės mugėn

Kartą patekau –

Iliuzijas

Ten siūlo

Pardavėjai.

Netikras pasaulis

Netikros gėlės nekvepia niekuo.

Netikrą meilę gatvėje parduoda.

Netikros knygos, maistas ir vanduo.

Netikrą litą su grąža paduoda.

Mėnesienos sala

Kada bures

Pakels minčių

Laivai

Švytėjimu švelniai

Apgaubę tavo

Sielą –

Nepasilik šiąnakt –

Odė vynui

Aš ne teisėjas,
Bet šiandien
Išteisinti norėčiau
Vyną.