Gal prieš 20 metų mūsų vyresnioji dukrelė ėjo Pirmosios Komunijos. Po Šv. Mišių išėjome su ja į šventorių, o čia – daugybė žmonių, perkančių ir prekiaujančių: saldainiais, šventųjų paveikslėliais, rožančiais, knygomis, žvakėmis ir kt. Dukra išsirinko kelis jai patikusius paveikslėlius ir atrodė labai laiminga. Daugiau
VAIKYSTĖS PAVEIKSLĖLIS
16 Sau 2016 Parašykite komentarą
in Beletristika Žymos:Kalėdos, Nepažįstamasis, vaikystės paveikslėlis
Jis ėjo vakarėjančiomis gatvėmis. Gruodį, žinia, tiek čia tėra tos dienos; nespėjai atsikelti, apsižvalgyti – jau ir vakaras, juolab, kad kelinta para be paliovos lijo. „Nebėra žiemų nei vasarų, – pagalvojo jis. – Tokiu oru tik sėdėti šiltame kambary ir gerti karštą arbatą. Karštą čiobrelių arbatą su liepų medumi – tokią pat, kaip vaikystėje“. Tačiau nei garuojanti arbata, nei šiltas kambarys jo šį vakarą nelaukė, ir žmogus tą gerai žinojo. Čia buvo tik graži svajonė, maloni saviapgaulė: jis jau spėjo pamiršti, kas yra karštas maistas, baltai paklota lova, namų jaukumas. Neverta viso to ir prisiminti.
Žmogus žengė per telkšančius vandens klanus, tarsi jų nematydamas ir nesisaugodamas. Kaip kontrastas pilkam ir vėjuotam vakarui bei jo permirkusiems batams, aplink švietė namų langai, margomis ugnelėmis mirgėjo parduotuvių vitrinose išstatytos kalėdinės eglutės.
Gatvėse dar buvo pilna žmonių, nešančių įvairiaspalvius pirkinius, skubančių pasveikinti artimuosius. Visur jautėsi šventės alsavimas, tačiau jam tai buvo tik dar viena diena, kurią kažkaip reikėjo nugyventi. Daugiau
09 Sau 2016 Parašykite komentarą
in Nepriskirta
Durys į vasarą
Mintys ant Naujųjų gyvenimo metų slenksčio
Amerikiečių rašytojas fantastas A. Heinleinas romane „Durys į vasarą“ pasakoja apie inžinieriaus išradėjo katiniuką Pitą, kuris su juo gyveno dideliame name su vienuolika laukujų durų. Daugiau
Gyvenimo nebuvusio legenda
28 Spa 2015 Parašykite komentarą
in Eilėraščiai
Pavargo kūnas
Po dienos,
Į gilią
Laiko upę
Mintys brenda…
Gal dvyliktą
Gegutė iškukuos
Gyvenimo nebuvusio
Legendą. Daugiau
Anapusybė – už „gastronomo“ durų
25 Rgp 2015 Parašykite komentarą
in Kitu kampu Žymos:anapusybė - už "gastronomo" durų
Turbūt dažnas iš mūsų vaikystėje ir paauglystėje mėgome klausytis kitų pasakojamų šiurpių bei paslaptingų istorijų ir stengdavomės pakelti aukščiau kojas, kad nepačiuptų po lova besislepiąs monstras. Tačiau užtenka vieną kurį vakarą „pereiti“ televizijos kanalais, kad suprastumei: daug, oi, daug kas šiuo požiūriu taip ir neišaugo iš vaiko pasaulėjautos.
Įdomiau, kodėl primityvūs šamanų triukai sulaukia tokio atgarsio? Kodėl žmonės taip lengvai praryja visokių ekstrasensų, šamanų, būrėjų bei ateities spėjikų brukamą jauką? Atrodytų, ne viduramžiais gyvename… Ir nors krikščionybė griežtai pasisako prieš bet kokį ateities spėjimą, horoskopus, dvasių iškvietimą ar burtininkavimą, dažno šamano atributas yra kryžius, šventųjų atvaizdai ir pan. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad, neva, visa tai daroma su dangaus palaiminimu…
Viešpats mane sukūrė gyvenimui
15 Lie 2015 2 Komentaras
in Liudijimai Žymos:išbandymai, liga, nelaimė, vėžys
Tyrimai
Nežinau net kada manyje susiformavo įsitikinimas, jog atsiduoti Dievo valiai beveik neišvengiamai reiškia nelaimes ir sunkius išbandymus, kuriais Dievas bandys mane padaryti „šventesnį“. Ir kaip dažnas žmogus, šito visai netroškau. Taip, kalbėdamas Viešpaties maldą tardavau „Teesie tavo valia“, bet vis kažkaip tų žodžių neišskirdamas ir nesureikšmindamas… Mechaniškai. Tačiau nelaimė atėjo tada, kai jos visai nelaukiau. Menu, tą gražų rugsėjo rytą lankiausi pas šeimos gydytoją. Baigiant vizitą toji pasiūlė atlikti tyrimą dėl prostatos vėžio. Girdi, tau jau virš penkiasdešimt, o su amžiumi auga rizika susirgti. Yra vykdoma speciali programa šiai amžiaus grupei, todėl tyrimai nemokami… Daugiau
2 metų senumo įrašas…
08 Geg 2015 Parašykite komentarą
in Liudijimai Žymos:gydymas, vėžys
“Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti“ – šiais rašytojo M. Tveno žodžiais norėčiau pradėti savo nedidelį pasakojimą.
Nevyniosiu “žodžių į vatą“. 2012 m. rudenį buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Po to sekė ilga radioterapija Vilniaus onkologikos institute, o po jos – 3 mėnesių laukimas. Galiausiai turėjo paaiškėti, kiek sėkmingas buvo gydymas?
Antradienį grįžau iš sostinės kaip ant sparnų: laikoma, jog ribinis rodiklis lygus 3, o atlikus manąjį kraujo PSA tyrimą, tas rodiklis buvo vos 0,2. Tagi šiuo metu esu netgi “sveikesnis už sveikus“, kas negali nedžiuginti ne tik manęs, bet ir artimųjų.
Žinoma, dai ilgai liksiu medikų įskaitoje, kad nebūtų recidyvų, o sekantis pasirodymas – po 6 mėnesių.
Šiandien noriu padėkoti visiems ir kiekvienam (-ai) mane visokeriopai palaikiusiems, visiems, kas už mane meldėsi, ramino, drąsino. Buvau nustebintas sužinojęs, kiek daug gerų žmonių aplink! Žinoma, ir pats prašiau Viešpatį bei Švč. Mergelę Mariją sveikatos, buvau nuvažiavęs į Šiluvą. Džiugu, kad Dangus išklausė mano ir jūsų maldas.
O kad nuoširdi malda gali labai daug, turbūt kiekvienas esame girdėję. Pavyzdžiui, sykį javų sėklos buvo apšvitintos milžiniška radiacijos doze: gyvybingos išliko tik tos, prie kurių buvo iš anksto pasimelsta… Beje, netoli lango turiu stiklainėlį su šlakeliu trijų metų senumo švęsto Velykų vandens – jis nė kiek negenda ir nežaliuoja…
Kai atliekant radioterapijos seansus mane kaskart paguldydavo ant “stalo“, sutelkęs dėmesį į pakabinamų lubų sandūroje susidariusį kryželį, mintyse kalbėdavau maldas “Tėve mūsų“. “Šventa Marija“, “Angele Sarge“… Gal todėl be didesnių nepatogumų “atlaikiau“ net 37 švitinimo jonizuojančiais spinduliais seansus, nors buvo kas skundėsi skausmais, kraujavimu ir t. t. nuėję maždaug tik pusę to kelio. Žinoma, ir ta ramybė, kurią gali duoti tik vienas Dievas – daro didžiulį teigiamą poveikį bet kokiam gydymui. Nes kaip ten pasakyta Šv. Rašte – “Veltui sargai saugo miesto vartus, jeigu Dievas nesaugo kartu su jais“.
O gyvenimas tęsiasi…
Dar sykį nuoširdžiai dėkoju visiems mane palaikiusiems ir te atlygina jums gerasis Viešpats!
Pastatysiu aš girioj namus
07 Bal 2015 3 Komentaras
in Eilėraščiai
Pastatysiu aš
Girioj namus
Prie vingraus,
Prie bevardžio upokšnio,
Kur vanduo
Neregėtai skaidrus.
Ir simfonijas
Pušys kur ošia. Daugiau
Mūsų siekiai
03 Bal 2015 Parašykite komentarą
in Eilėraščiai
“Aš esu vynmedis, o jūs šakelės… Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“. Jn 15,5
O, tos viltys,
Tie norai! –
Man į tirpstantį sniegą
Panašūs:
Purvini vakare,
Nors dar rytą atrodė
Jie gražūs. Daugiau
Amžinas keleivis
31 Kov 2015 Parašykite komentarą
in Eilėraščiai Žymos:samarietis
Šilus nutaškė žemuogių raudonis.
Aš – amžinas keleivis – vis skubu.
Pro šalį slenka valandos ir žmonės,
Ir kelias ilgas, sumaištis dienų. Daugiau