O ką turėsiu, kai nueisiu ten, kur dabar einu?

jros ismfonija  Šias eilutes parašiau prieš dvyliką metų, 2003-ais, kaip asmenybės ugdymo disciplinos baigiamąjį darbą. Iki sugrįžimo į Katalikų Bažnyčią dar buvo likę ketveri metai, tačiau šiandien skaitydamas žemiau išguldytas mintis matau, kaip prasiveržia nepasitenkinimas tuometine situacija. (Tekstą pateikiu gerokai sutrumpinęs).

Nesiruosiu čia pateikti išsamią savęs vystymo ir tobulinimo programos – esu tikras, tai būtų darbas ne mano jėgoms. Ir, jeigu liksime nuoširdūs, toks uždavinys kažin ar apskritai įmanomas: būtinai pasireikš žmogiškasis faktorius ir sugriaus tą dėlionę. Geriausiu atveju galima numatyti kažkokias gaires, metmenis ir bandyti eiti to link… Taigi apsiribosiu pamąstymais vienu ar kitu klausimu ir bandysiu atsakyti, juos praplėsdamas, vertindamas bei paaiškindamas. Daugiau