Pasiuntinys

lapas

Mažasis esė

Neonas pjaustė pilkos lapkričio dienos šešėlius. Po kojomis telkšančiuose vandens klanuose matėsi veidai. Iškreipti lyg kreivuosiuose veidrodžiuose. Ėjau neskubėdamas, įsižiūrėdamas į kiekvieną balutę, lyg kažko laukdamas. Bet ko gi aš galėjau tikėtis? Juk ir tie reti praeiviai buvo nepasiekiami vidiniam žvilgsniui, likdami anapus suvokiamos tikrovės. Tos tikrovės, kurią aš pats susikūriau. Daugiau

Kelias, kurio ilgai ieškojau

Mažasis esė

Mūrinėje sienoje buvo nedidekeliaslės durys, bet neatmenu, kad pro jas būtų kas vaikščioję. Kartais priėjęs klausydavausi iš anapus sklindančių keistų garsų, kokių nebuvo mano pasaulyje, ir vėl žingsniuodavau ratu tarp keturių sienų, taip niekur ir nenueidamas. Tačiau, nors ir kęsdamas kai kuriuos nepatogumus, čia aš jaučiausi saugus ir šitaip gyvenau daugybę metų, kiek tik įstengiau save prisiminti. Daugiau