Mažasis esė
Neonas pjaustė pilkos lapkričio dienos šešėlius. Po kojomis telkšančiuose vandens klanuose matėsi veidai. Iškreipti lyg kreivuosiuose veidrodžiuose. Ėjau neskubėdamas, įsižiūrėdamas į kiekvieną balutę, lyg kažko laukdamas. Bet ko gi aš galėjau tikėtis? Juk ir tie reti praeiviai buvo nepasiekiami vidiniam žvilgsniui, likdami anapus suvokiamos tikrovės. Tos tikrovės, kurią aš pats susikūriau. Daugiau