Atsiskyrėlis

Jis gyveno anapus upelio, pačiame kaimo pakraštyje. Sena sodyba, kurią, pasak vienų, jis pirko, anot kitų – paveldėjo, skendėjo medžių žalumoje. Medžių buvo tiek daug, jog iš tolo nesimatė paties namo – vien tik baltas stogas, viršum kurio kartais pasirodydavo mėlynų dūmų stulpas, liudijantis, jog čia kažkas gyvena.

Sodybą juosė alyvomis ir jazminais apaugusi, sukrypusi pinta tvora su daugybe spragų bei sunkiais metaliniais vartais, visiškai nesiderinančiais prie aplinkos. Nežinia kas ir kodėl juos pastatė, tačiau paslaptingosios sodybos šeimininkas tų vartų niekada nedarinėjo – dieną ir naktį jie buvo atlapi – tarytum kvietė užeiti kiekvieną.

Daugiau