“Mano svajonės buvo teisios, tūkstantį kartų teisios, kaip ir tavo. O gyvenimas, o tikrovė buvo neteisi”. Hesė “Stepių vilkas”.
Už viską, už viską mums reikia mokėti:
Už laimės troškimą, už darbus savus…
Ir netgi neradęs pasaulyje vietos
Už ją nuolat moka kiekvienas žmogus.
Išbyra kaip smėlis palaimos minutės.
Nelengva stovėti ištiesta ranka,
Lig kraujo sukandžiotom, geliančiom lūpom,
Neištartais žodžiais, tuščia krūtine.
Svajonių, vilčių – beišnykstąs šešėlis,
Ir minčiai nėra jau į ką atsiremt. –
Paniekintą meilę nuo žemės pakėlęs
Dar noriu išmokt ja tikėt, ir gyvent.
2002 06 09
Alyvų kalnas 