Mūsų siekiai

svetimi    

“Aš esu vynmedis, o jūs šakelės… Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“.  Jn 15,5

O, tos viltys,

Tie norai! –

Man į tirpstantį sniegą

Panašūs:

Purvini vakare, 

Nors dar rytą atrodė

Jie gražūs.

Juk išties

Linkę mes patikėti, 

Kad pavasarį vieną

Upeliu juoduma

Ištekės

Ir palikę darbai

Lyg sargai

Per gyvenimą visą

Lydės…

(Mes viešai linkę

Juos apsvarstyti

Ir ant šito baltumo raidėm.

Kas didžiulėm, 

Kas dar didesnėm,

Savo nuopelnus skubam

Rašyti).

Nes pamiršome Tą,

Kam nėra paslapčių

Širdyse.

Kad ir kilnūs, mieli,

Labai gražūs,

Mūsų siekiai be Jo –

Vien į tirpstantį sniegą

Panašūs.

1995 02 12

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: