“Aš esu vynmedis, o jūs šakelės… Nuo Manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“. Jn 15,5
O, tos viltys,
Tie norai! –
Man į tirpstantį sniegą
Panašūs:
Purvini vakare,
Nors dar rytą atrodė
Jie gražūs.
Juk išties
Linkę mes patikėti,
Kad pavasarį vieną
Upeliu juoduma
Ištekės
Ir palikę darbai
Lyg sargai
Per gyvenimą visą
Lydės…
(Mes viešai linkę
Juos apsvarstyti
Ir ant šito baltumo raidėm.
Kas didžiulėm,
Kas dar didesnėm,
Savo nuopelnus skubam
Rašyti).
Nes pamiršome Tą,
Kam nėra paslapčių
Širdyse.
Kad ir kilnūs, mieli,
Labai gražūs,
Mūsų siekiai be Jo –
Vien į tirpstantį sniegą
Panašūs.
1995 02 12
