Amžinas keleivis

rugiagėlė 

Šilus nutaškė žemuogių raudonis.

Aš – amžinas keleivis – vis skubu.

Pro šalį slenka valandos ir žmonės,

Ir kelias ilgas, sumaištis dienų.

Kur Tu vedi – kada ir kas atspėjo?

Juk Tavyje mažų tikslų nėra!

O gal vainikas mano odisėjos –

Žmogus suklupęs… Ištiesta ranka.

Ar jį aš pastebėsiu?

Ar jam aš dar galėsiu

Žaizdas nuplauti vynu raudonu,

Tarytum gailestingas samarietis? –

Ar tik pro praeisiu

             kaip tie du?

1998 12 16

“Fantazijų albumas“

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: