Nepatikėsi, bet tai padėjo!

Sakyčiau, Kryžių kalnas yra ypatinga vieta, kurioje reiškiasi žmoniųIMG_5129 tikėjimas ir per kurį ateina gausios Dievo malonės.

Jau kelintą kartą dalyvaudamas tarptautinėse kačių parodose Šiauliuose, Lietuvos felinologų draugijos prezidentės Jurgitos esu prašomas palydėti parodoje dirbančius ekspertus iš užsienio šalių ir jiems papasakoti apie Kryžių kalną. Tokia mini kultūrinė programa.

Šį kartą autobusėlyje važiavau su svečiais iš Lenkijos, Šveicarijos, Čekijos, Prancūzijos… Po to, kai papasakojau nuo kada čia iškilo pirmieji kryžiai, dėl ko žmonės nešė ir tebeneša juos bei apie bergždžią sovietų valdžios kovą su tikinčiaisiais ir Kryžiaus kalno naikinimus, kažkuris paklausė, ar šiandien stebuklai vis dar vyksta? Atsakiau teigiamai. Nes tai liudija padėkos lentelės ant kryžių už įvairias patirtas malones. Pagaliau ir mano mamai 1990 m. buvo diagnozuotas smegenų auglys, o medikų prognozės – labai prastos. Pažadėjau pėsčias nunešiąs kryžių į Kryžių kalną nuo pat kadetros, ką ir padariau. Ir jau visai greitai medikai tik gūžčiojo pečiais, negalėdami rasti to auglio net pėdsakų, nors apie jo buvimą pats skaičiau Kauno klinikose atlikto rentgeno tyrimo išraše, prisegtame prie rentgeno nuotraukos. Mama po to išgyveno dar 10 metų.

Čia draugijos prezidentė Jurgita papasakojo visiems istoriją, kurios pabaigos nežinojau.  Prieš kelerius metus, Šiauliuose vykstant panašiai parodai, vežėme į Kryžių kalną kitą ekspertų iš užsienio grupelę. Jų tarpe buvo vienas iš Norvegijos (pavadinkime jį Heideliu), kuris keliskart labai skeptiškai replikavo pasakojant apie Kryžių kalną ir čia patiriamus stebuklus. Girdi, manęs tokiais dalykais niekas neįtikins. Tačiau grįžtant į parodos vietą, jis asmeniškai ir daug klausinėjo manęs apie Kryžių kalną, apie žmonių statomus kryžius bei patiriamas malones. Atrodė labai susidomėjęs tuo, ką išgirdo, bet šito stengėsi neparodyti. Kitą dieną, kiek netikėtai jis pirmas baigė gyvūnų ekpertizę ir, atsisveikinęs, skubiai išvažiavo. Kaip vėliau paaiškėjo, į Kryžių kalną…

Kažkur įsigijęs kryžių, nuvežė ir pastatė. Jo intencija liko nežinoma, bet ne tai svarbiausia. Kai vėl susitikus Jurgita pasidomėjo, ar Dievas davė, ko jis norėjo, Heidelis atsakė: „Tu nepatikėsi, bet tai padėjo!“

Taip. Pasitikėdamas Dievu niekad neliksi sugėdintas.

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: