„Mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes neturime nieko, kas mus vestų. Vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys.
H. Hesė „Stepių vilkas“
Kur namai?
Pasakyk,
Ar manęs ten kas laukia?
Ar vis žiūri į tolį
Langai?
Pareinu…
Kur buvau,
Kur klajojau –
Neklauski.
Taip vingiuoti
Ir painūs keliai…
O kieme –
Nei žmogaus, nei žvėries,
Anei paukščio,
Mėnesienos šešėlių
Tyla,
Vien žvaigždė
Iš svaiginančio
Aukščio
Atpažino parėjus
Mane.
Ko prašyt,
Ko maldauti
Likimo,
Atidarant
Gimtąsias duris? –
Toj bekraštėj
Tamsoj,
Ar kas žino,
Ko taip šaukė namo
Ilgesys?
2007 01 23
Alyvų kalnas 