Smėlio pilys

pajūrisMačiau jūros pakrantėje žmogų, statantį smėlio pilis. Parkritęs ant kelių, jis pylė šlapią smėlį, suteikdamas jam neįprastas, fantastiškas formas.

Aplink būriavosi žmonės. Daugybė žmonių. Priėję jie kurį laiką stebėdavo to žmogaus pastangas, po to apsisukdavo ir nueidavo, o nuėjusiųjų vietas greitai užimdavo kiti.

Kai kam visa tai atrodė juokinga – jie tik žiūrėjo ir šaipėsi, kiti – mįslingai tylėjo.  O dar kiti – garsiai šūkavo ir piktinosi – juos erzino vien ta mintis, kad jis – kitoks nei visi.

Besibūriuojančiųjų kojos mindė neregėtus smėlio padarus, supančius pastatytas pilis arba netikėtai atūžusi banga nuplaudavo jo triūso vaisius, tačiau žmogus, atrodo, negirdėjo ir nematė nieko – jis vėl ir vėl statė iš naujo neregėtas smėlio pilis. Jis labai norėjo, kad pasaulis nors trumpai valandėlei taptų gražesnis.

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: