Kelias, kurio ilgai ieškojau

Mažasis esė

Mūrinėje sienoje buvo nedidekeliaslės durys, bet neatmenu, kad pro jas būtų kas vaikščioję. Kartais priėjęs klausydavausi iš anapus sklindančių keistų garsų, kokių nebuvo mano pasaulyje, ir vėl žingsniuodavau ratu tarp keturių sienų, taip niekur ir nenueidamas. Tačiau, nors ir kęsdamas kai kuriuos nepatogumus, čia aš jaučiausi saugus ir šitaip gyvenau daugybę metų, kiek tik įstengiau save prisiminti.

Užaugau, sulaukiau brandos ir ėmiau pastebėti, kad šitokia būtis vis labiau ima slėgti. Vis daugiau laiko praleisdavau stovėdamas prie durų ir besiklausydamas iš kitos pusės atsklindančio paslaptingo aido. Jau ne vieną karta ranka siekiau durų rankenos, tačiau paskutiniu momentu susilaikydavau: anas viliojantis pasaulis galėjo turėti nenuspėjamos įtakos manajam. Pagaliau juk taip gyveno mano tėvai ir seneliai, jų tėvai… Kas gi aš toks, kad laužyčiau nusistovėjusią tvarką?

Bėgo dienos. Ilgesys darėsi nebepakeliamas. Dabar jau aiškiai supratau, kad visą laiką man kažko stigo; žinojau, kad šito negaliu rasti savo pasaulyje – visa tai galėjo būti tik ten, anapus durų. Bet vos pagalvodavau apie lemtingą žingsnį, apnikdavo abejonės: o jeigu apsiriksiu? O jeigu tas kitas pasaulis atneš tik negandas arba pareikalaus kažko, viršijančio mano žmogiškąsias jėgas? Ir vėl imdavau eiti ratu, lyg negalėdamas kažko surasti…
Ir štai, kai vieną kartą aš, kaip paprastai, stovėjau prie uždarų durų, išgirdau tylų beldimą. Iš pradžių pamaniau, jog pasigirdo. Tačiau beldimas pasikartojo vėl, o po to ir vėl. Taip, ten kažkas buvo ir beldėsi. Beldėsi tyliai, bet atkakliai.
Tada dar kartą atsigręžęs pažvelgiau sau už nugaros į seną, jaukų ir iki smulkmenų pažįstamą pasaulį: jame buvo gera, bet… jam kažko trūko. „Ką gi pagaliau tu prarandi?“ – klausė manyje vienas balsas. – „Atsargiai!“ – šaukė kitas. O beldimas nesiliovė…
Ūmai aš ryžausi ir, paspaudęs rankeną, pamažu pravėriau girgždančias senas duris, už kurių tikėjausi išvysti paslaptingą Besibeldžiantįjį. Tačiau už durų nebuvo nieko, tiktai Kelias, kurio taip ilgai ieškojau.

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: