Malda

kryžius

Štai, Dieve,

Vėl aš prieš

Tave…

Tos pačios bėdos…

Sveikata…

Kamuoja nemiga.

Ir tas tikėjimas

Toks silpnas –

Jis mane

Dažnai palieka.

Smilksta.

Nedega.

Bet ten

Už vasarų,

Šaltų rudens

Miglų,

Žinau, kad laukia

Amžinybės krantas.

Prailgsta kelias.

Akmeniu krentu…

Ir vėl pagauna

Tavo tvirtos

Rankos.

Jos kelia, šildo,

Saugo naktyje

Nuo nevilties

Ir tykančių

Pavojų. –

Ir vėl  kaip

Paukštis,

Dieve, pas Tave,

Aš atkakliai

Silpnais sparnais

plasnoju…

2003 10 09

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: