Kaukių balius

“Tada velnias, pavedėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ir tarė:  “Duosiu tau visa jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju”. (Lk 4. 5-6)

Vidurnaktis.

Blausia šviesa

Užlietos

Senos pilies

Akiduobės ­– langai.

Spengioj tyloj

Kažkas

Užtraukia dainą,

Kažkas pravirksta

Be vilties…

Ir štai

Pajacas įžengia –

Svečius arčiau

Jis kviečia.

Daugybę kaukių

Rodo

Ant stalų:

Žynių,

Karalių, genijų,

Karių,

Dorų piliečių

Ir tų, kurioms

Net vardą rast

Sunku…

Jis jas dalina,

Šaiposi, kvatoja.

Matau,

Kaip bąla

Gavusių veidai.

Užgęsta žvakės,

Laikrodžiai sustoja,

Ledinis šiurpas

Perbėga svečiais.

Tada priėjęs

Į akis pažiūri:

„Šalin! Negundyk!” –

Blyksteli mintis.

Ir išeinu,

Palikęs

Puotą klaikią,

Kur mūs likimais

Žaidžia

Juokdarys…

2002 07 15